• Ogólnopolska Konferencja Naukowa
  • Wielkie rody polsko-litewskie
    „Wolni z wolnymi” – unia lubelska 1569–2019
  • Geneza, znaczenie, inspiracje w 450. rocznicę powstania unii polsko-litewskiej

Tarnobžego Miesto Istorinis Muziejus,
Varmijos Mozūrijų Universiteto Olštyne
Humanitarinių Mokslų Fakultetas, Teisės ir Administravimo Fakultetas
Kosakovskio Fondas 
bei
Šeimos Tarnovskio Kilmės Sąjunga
Tarnobžego Istorinė Draugija o/PTH Tarnobžege
kviečia
į
II mokslinę konferenciją
Didžiosios lenkų-lietuvių šeimos.
„Laisvi su laisvais” – Liublino sąjunga 1569–2019. 
Genezė, prasmė, įkvėpimas Lenkijos ir Lietuvos sąjungos įkūrimo 450-mečiui

Tarnobžego Miesto Istorinis Muziejus, 2019 m. rugsėjo 5–7 d.

Antra iš eilės mūsų organizuota mokslinė konferencija bus skirta lenkų-lietuvių šeimoms, šį kartą Liublino sąjungos eroje, o taip pat „Bendrosios valstybės“ egzistavimo metu, bei pertvarkų metu, kai jų atmintis vis dar buvo gyva ir pagarbiai auginama.Profesorius Vladyslav Konopčynski[Władysław Konopczyński] apie tikrąją sąjungą tarp Karūnavimo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašė: „Niekada istorijoje atskiroms tautoms nepavyko padaryti ilgalaikio įžado neišvengus bent menkiausio spaudimo. Tai įvyko dėl šimtų tūkstančių norinčių, ir tik maža dalis privilegijuotų kartu ir jų pasididžiavimas tam nepritarė. Tai turėjo pasijausti ir atokiame Polocke, Smolenske ir visų valstybių sostinėse, kad čia įvyko ne tik viso labo administraciniai pasikeitimai [...], bet labai svarbus istorinis aktas”.

Liublino aktas sukūrė ne tik bendrą vieningą valstybę, bet taip pat suteikė tas pačias prerogatyvas Lietuvos bajorams ir patvirtino iš dinastijų kilusių kunigaikščių šeimų pavadinimus. Taigi taip buvo sukurta „Abiejų Tautų Respublika”- Lenkijos ir Lietuvos sandrauga, egzistavusi nuo 1569 m. iki 1795 m. Vienos bendros valstybės sukūrimas leido Lietuvos bajorams greitai judėti pirmyn, o Lenkijos aukštuomenė įgijo teisę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsigyti žemių, kurios XVII a. buvo viena iš pagrindinių didžiųjų sėkmių sukūrimo priežasčių, turinčių lemiamą ar galingą įtaką valstybės galiai. Svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį konferencijos metu, yra pačios Liublino akto veikimo proceso analizė, jos genezė, teigiamos ir neigiamos Lenkijos ir Lietuvos realios sąjungos pasekmes, taip pat bajorų titulų skyrimo ir tvirtinimo procesas. Svarbus klausimas yra ir Lenkijos-Lietuvos paveldo galiojimas, atsižvelgiant į integracijos procesus šiuolaikiniame pasaulyje ir 1569 metų legendą (balta ir juoda).

Raginame jus dalyvauti II mokslinėje sesijoje ir pristatyti su šiuo plačiu klausimu susijusius savo tyrimų rezultatus. Konferencijos medžiaga bus publikuojama atskirame organizatorių išleistame žurnalo numeryje.

Bet kokia papildoma informacija, konferencijos programa ir redakciniai reikalavimai pasibaigus dalyvių registracijai bus išsiųsti jūsų nurodytų elektroniniu paštu.

 

Mokslo komitetas:
Pirmininkas – prof. dr. Tadeusz Zych, Žešuvo universitetas
Prof. dr. Norbert Kasparek, Olštyno Varmijos Mozūrų universitetas
Prof. dr. Dariusz Nawrot, Katovicų Silezijos universitetas
Prof. dr. Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos istorijos institutas
Prof. dr. Jan Draus, Žešuvo universitetas
Prof. dr. Jan Ptak, Liublino katalikiškasis Jono Pauliaus II universitetas

Organizacinis komitetas:
Dr. Mateusz Klempert
Ewelina Gołębiowska
Radosław Pawłoszek
Adrian Wrona

Tagged Under

Patronat Honorowy

Organizatorzy

Patroni